Dujinis šildymas Alytuje, Kaune, Vilniuje - kaina, montavimas bei sprendimai

Jei jūsų sklype nėra dujų tinklų, autonominis šildymas balionais yra geriausia alternatyva. Propano dujų balionai saugiai laikomi lauko spintoje, todėl sistemą galima įrengti prie bet kurio pastato.

Šis metodas suteikia visišką nepriklausomybę nuo centralizuotų tinklų, šildymo intensyvumą ir sąnaudas reguliuojate patys pagal individualius poreikius.

Lietuvoje nemaža dalis individualių namų, ypač kaimo vietovėse, neturi galimybės prisijungti prie gamtinių dujų tinklo. Tinklo plėtra kainuoja šimtus tūkstančių eurų vienam kilometrui, todėl daugeliui sodybų tai tiesiog nerentabilu nei tiekėjui, nei gyventojui. Autonominis propano dujų šildymas šioje situacijoje yra ne kompromisas, o visavertis sprendimas.

Sistemos šerdis - lauke įrengiama balionų spinta. Jos talpa priklauso nuo namo dydžio ir planuojamo suvartojimo: 4-6 balionai tinka mažesniems objektams, o didesnių namų ar verslo pastatų atveju sumontuojami 8-16 balionų moduliai. Balionai sujungiami kolektoriais ir žarnomis į dvi grupes , tai esminis momentas, nes automatinis Cavagna perjungėjas be pertrūkio perjungia tiekimą, kai viena grupė išsenka. Gyventojas šito nepajunta: tiesiog kitą dieną ar savaitę atvažiuoja technikai ir pakeičia tuščius balionus pilnais.

Sistemos dydžio parinkimas remiasi keliais parametrais: namo plotu, izoliacijos lygiu ir šildymo sezono trukme. Tipiškai 100-130 m² namui per žiemą sunaudojama apie 250-400 kg propano , tai maždaug 8-12 pakrovimų su standartiniais 33 kg balionais per sezoną. Konkretus kiekis priklauso nuo namo šiluminės klasės, langų ploto ir gyventojų įpročių, todėl tikslią skaičiuotę geriausia aptarti su specialistu prieš parenkant sistemos dydį.

Pagrindinis autonominės sistemos privalumas prieš dujotiekio pajungimą - įrengimo greitis ir kaina. Dujotiekio šaka iki namo gali kainuoti keliolika tūkstančių eurų, o darbai užsitęsia mėnesius. Balionų sistema įrengiama per 1-2 dienas. Eksploatacinė pusė taip pat paprasta: mokama tik už sunaudotas dujas pagal skaitiklį (m³), be jokių mėnesinių abonentinių mokesčių ar tinklo priežiūros įmokų, kurios būdingos dujotiekio klientams.

Ši sistema tinka tiek naujos statybos namams, tiek renovuojamiems, tiek senų 1970-1990 m. statybos sodyboms, kur bet koks kitas metodas - šilumos siurblys, granulės, elektra - arba per brangiai apsieina įrengiant, arba reikalauja didelių investicijų į pastato šiluminį apvalkalą. Propano sistema priima namą tokį, koks jis yra, ir pradeda veikti per kelias dienas.

Siūlome išmanius sprendimus: nuo energiją taupančių technologijų iki katilo valdymo mobiliuoju telefonu. Stebėkite sistemos būklę ir keiskite temperatūrą būdami darbe ar kelionėje.

Mes pasirūpiname viskuo: nuo montavimo iki nuolatinės priežiūros bei balionų keitimo. Rinkitės „Dzūkijos dujas”, tai patikimas partneris, užtikrinantis pastovią šilumą, žemą kainą ir komfortą be papildomų rūpesčių.

Išmanus temperatūros valdymas nėra tik patogumas , tai tiesiogiai veikia dujų sąnaudas. Tradicinis būdas: nustatai temperatūrą ir paliki tą patį režimą visą parą. Šiuolaikinis: katilas dirba pagal savaitės grafiką, prisitaikydamas prie gyventojų ritmo. Darbo dienomis, kai namai tušti, temperatūra automatiškai krenta 3-5 laipsniais. Prieš grįžtant namo sistema pradeda šildyti iš anksto, kad sutikdamas šiltus kambarius nereikėtų laukti. Toks valdymas paprastai leidžia sutaupyti 15-25 % dujų suvartojimo per sezoną be jokio komforto praradimo.

Modernūs dujiniai katilai jungiami prie Wi-Fi modulių arba turi integruotą išmanią valdymo plokštę. Programėlė telefone rodo realaus laiko duomenis: esamą temperatūrą kiekviename zonuotame kambaryje, katilo darbo statusą, dujų suvartojimo statistiką. Jei žiemą planuojate kelionę, galite nustatyti apsauginę 12°C temperatūrą, kad nesušaltų vamzdžiai, o prieš grįžtant - iš anksto įjungti normalų šildymą iš bet kurio pasaulio kampo.

Zonavimas - dar viena galimybė, kurią išnaudoja tik nedaugelis. Miegamieji naktį gali būti šildomi 18°C, svetainė - 22°C, o retai naudojamas kambarys - visai ne. Tam reikia termostato vožtuvų ir valdiklio, bet tokia sistema atsiperka per 2-3 sezonus. Prie visos šios elektronikos dujinis katilas lieka pačios sistemos širdimi: patikimas, tylus, darbštus ir visiškai ją aptarnaujantis automatiniu režimu.

Mes pasirūpiname ne tik montavimu, bet ir vėlesniu aptarnavimu. Balionų keitimas vyksta pagal skaitiklio duomenis, todėl klientas negauna staigmenų - dujos niekada neišsenka netikėtu momentu. Visa tai sudaro sistemą, kuri pati save prižiūri, o žmogui lieka tik mėgautis šiluma.

Kaina 2026 metais priklauso nuo kelių pagrindinių veiksnių: būsto dydžio, šilumos poreikio, pasirinktos įrangos bei dujų suvartojimo. Vidutiniškai, individualaus namo dujinio šildymo įrengimas gali kainuoti nuo ~2000 iki 5000 eurų, priklausomai nuo sistemos sudėtingumo.

Eksploatacinės išlaidos taip pat išlieka konkurencingos, mokama tik už faktiškai sunaudotas dujas (m³), todėl galima tiksliai kontroliuoti išlaidas. Mėnesinės išlaidos priklauso nuo sunaudojamo dujų kiekio, todėl galima efektyviai planuoti biudžetą. Lyginant su kitais šildymo būdais, dujinis šildymas išlieka vienas patogiausių sprendimų tiek pagal kainą, tiek pagal komfortą.

Pradinė investicija apima dvi pagrindines pozicijas. Dujinis katilas kartu su montavimu paprastai kainuoja apie 2100-2300 eurų. Prie to pridedama lauko balionų spinta su visa įranga (Cavagna perjungėju, kolektoriais, žarnomis) kartu su jos montavimu, tai dar apie 2000-2500 eurų. Taigi realus 100-150 m² namo apsirūpinimo startas dažniausiai siekia apie 4500 eurų. Didesnio sudėtingumo sistemos - su daugiau balionų, ilgesniu vamzdyno vedimu ar pilna namų automatika - gali kainuoti ir daugiau.

Kas svarbiausia kuriant biudžetą: skirtingai nuo šilumos siurblių ar granulinių katilų, čia nėra didelės tikimybės sulaukti netikėtų papildomų išlaidų po montavimo. Sistema paprasta mechaniškai, atsarginių dalių nereikia dažnai, o patys brangiausi komponentai (katilas, perjungėjas) tarnauja 15-20 metų, jei tinkamai prižiūrimi.

Eksploatacinę pusę lengviausia suprasti lyginant su alternatyvomis. Malkomis šildant didesnį namą per sezoną gali prireikti 5-8 m³ medienos. Tai fiziškai sunki priežiūra, pirkimo logistika ir saugojimo problema. Granulės - patogesnės, bet reikalauja bunkeriuoto sandėliavimo ir reguliarios valymo priežiūros. Elektriniai šildytuvai ar grindinis elektrinis šildymas - komfortabili, bet brangi eksploatacija dėl elektros kainų. Dujinė sistema šiuo atžvilgiu yra kažkas per vidurį: eksploatacija patogi kaip elektros, bet kaina per sąnaudas sezoną yra konkurencinga su granulėmis.

Atsipirkimo laikotarpis priklauso nuo to, nuo ko keičiama. Jei tai sena elektrinė sistema - skirtumas kainų bus jaučiamas nuo pirmos žiemos. Jei tai malkinė krosnis ir norima pereiti prie automatizuoto komforto - finansinis pranašumas mažesnis, bet laikas ir patogumas kompensuoja.

Dujinis šildymas namams yra vienas universaliausių sprendimų, tinkantis tiek naujos statybos, tiek renovuojamiems būstams. Sistema lengvai pritaikoma tiek grindiniam, tiek radiatoriniam šildymui, todėl gali būti integruojama į įvairius projektus.

Didelis privalumas, greitas įrengimas ir minimalūs priežiūros reikalavimai. Be to, modernūs dujiniai katilai leidžia tiksliai reguliuoti temperatūrą ir užtikrina stabilų šilumos tiekimą viso sezono metu.

Kas daro dujinį šildymą ypač patraukliu namams , tai suderinamumas su bet kokia vidaus šildymo sistema. Radiatorinė sistema su žemos temperatūros vožtuvais, grindinio šildymo kilpos, kombinuotos sistemos, kur pirmame aukšte - grindinis šildymas, o antrame - radiatoriai: dujinis katilas dirba su visomis šiomis konfigūracijomis be papildomų investicijų. Tai reikšminga, nes, tarkime, šilumos siurblys ypač efektyviai dirba tik žemos temperatūros sistemose (grindinis šildymas), o esant radiatorinei sistemai jo efektyvumas krenta.

Naujos statybos namuose dujinis šildymas dažniausiai projektuojamas iš karto. Architektas arba projektuotojas parenka katilo galingumą pagal namo šiluminius skaičiavimus - paprastai 1 kW kiekvienam 10 m² prastai izoliuoto pastato arba 1 kW kiekvienam 20 m² modernaus energiškai efektyvaus namo. Gerai apskaičiuotas katilas dirba optimaliai: neperkaista, nesistoja per dažnai, nedegina dujų tuščiai.

Renovuojamuose namuose dažnas atvejis - sena vamzdyno sistema, palikta iš centralizuoto šildymo laikų, kai vanduo buvo šildomas iki 80-90°C. Modernūs dujiniai kondensaciniai katilai gali dirbti su tokia sistema, bet ypač efektyvūs jie tampa, kai sistemą optimizuoja: pakeičia didesnio skersmens radiatorius, sumažina darbo temperatūrą iki 60-70°C ir gauna kondensacinį efektą , tai 10-15 % papildomų sutaupymų.

Dar vienas aspektas, kurio nevertėtų nuvertinti: atsarginis karštas vanduo. Dauguma šiuolaikinių dujinių katilų turi integruotą arba prijungiamą boilerį karšto vandens ruošimui. Viena sistema šildo ir patalpas, ir vandenį , tai paprastesnė infrastruktūra, mažiau techninių mazgų, lengvesnė priežiūra.

Dzūkijos dujos siūlo paprastą ir patikimą dujinio šildymo sprendimą už konkurencingą kainą. Tai geras pasirinkimas tiems, kurie nori mažesnių išlaidų ir lankstaus tiekimo be perteklinių paslaugų. Rinkis Dzūkijos dujas, kai svarbi kaina ir aiškios sąlygos.

Pasirinkdamas suskystintų dujų tiekėją, klientas vertina tris dalykus: kainą, patikimumą ir sąlygų skaidrumą. Šioje srityje Lietuvoje dirba keletas tiekėjų, tarp jų ir Saurida. Verta žinoti, kuo skiriasi alternatyvos, nes ilgainiui tai turi įtakos tiek kasmėnesinei sąskaitai, tiek kasdieniam patogumui.

Saurida yra stambus nacionalinis tiekėjas su platesniais tinklais ir didesniais biudžetais rinkodarai. Tai suteikia tam tikrą rodomą patikimumą, tačiau stambios įmonės dažnai turi griežtesnius sutarčių sąlygas, standartizuotas kainas be derėjimosi galimybės ir centralizuotą klientų aptarnavimą , tai gali reikšti ilgesnius atsakymo laikus, ypač regionuose. Jų balionų keitimo logistika taip pat gali dažniau susidurti su uždelsimais pietų Lietuvos rajonuose.

Dzūkijos dujos - regioninė įmonė su 30 metų patirtimi, kurios pagrindinis aptarnavimo plotas yra Alytaus, Druskininkų, Lazdijų, Marijampolės rajonai bei Kaunas ir Vilnius. Regioninės įmonės privalumas - tiesioginis ryšys su klientu. Klausimas dėl balionų keitimo termino, kainos ar techninio gedimo paprastai išsprendžiamas tą pačią dieną, o ne per daugiapakopį skambučių centrą.

Kainų pusė: propano kaina m³ svyruoja priklausomai nuo tiekėjo, sezono ir perkamų kiekių. Paprastai regioninis tiekėjas gali pasiūlyti lankstesnes sąlygas lojaliam klientui ar didesniam vartojimo kiekiui. Verta pasiklausti ir apie balionų suteikimo sąlygas - Dzūkijos dujos balionus suteikia nemokamai tol, kol dujos perkamos iš jų, be atskirų nuomos mokesčių. Papildomas privalumas - pas mus atsiskaitoma tik už realiai sunaudotas dujas pagal skaitiklio parodymus, o ne už balionų kiekį, todėl klientas moka tiksliai tiek, kiek sunaudojo.

Galutinis sprendimas dažnai priklauso nuo lokacijos ir prioritetų. Jei svarbiausia yra reagavimo greitis, lankstumas ir tiesioginis kontaktas su specialistu, regioninis tiekėjas bus patogesnė kasdienio aptarnavimo partneris. Jei pirmiausia rūpi vieno tiekėjo paslaugos keliuose skirtinguose objektuose visoje Lietuvoje - stambesnė įmonė gali būti logiškesnis pasirinkimas.

Dujinis šildymas bute gali būti efektyvus sprendimas, ypač kai siekiama nepriklausomybės nuo centralizuoto šildymo. Tokia sistema leidžia savarankiškai reguliuoti temperatūrą ir optimizuoti išlaidas.

Svarbu įvertinti technines galimybes bei saugumo reikalavimus, tačiau tinkamai įrengta sistema užtikrina patogų ir ekonomišką šildymą.

Buto dujinio šildymo klausimas Lietuvoje dažnai kyla dėl to, kad centralizuotas šildymas - ypač daugiabučiuose, pastatytuose sovietmečiu - dažnai veikia neefektyviai. Mokama pagal bendrą namo suvartojimą, o ne pagal realų kiekvieno buto poreikį. Temperatūra reguliuojama centralizuotai, sezonas prasideda ir baigiasi nustatytu laiku, o ne pagal oro sąlygas. Tokia situacija verčia gyventojus ieškoti alternatyvų.

Vienas kelias - atjungimas nuo centralizuoto šildymo ir individualaus dujinio katilo įrengimas. Techniškai tai įmanoma daugelyje butų, tačiau prieš priimant sprendimą reikia išsiaiškinti keletą dalykų. Pirma - ar name yra tinkamas dūmtraukis arba galimybė išvesti koaksialinę dūmų išmetimo sistemą per išorinę sieną. Antra - ar pastato administracija ir savivaldybė leidžia tokį atjungimą (pagal Lietuvos teisės aktus, daugiabučiuose galima atjungti, tačiau reikia atitikti sąlygas ir gauti leidimus). Trečia - ar įmanoma techniškai atjungti konkretų butą nuo bendros sistemos nepažeidžiant kaimynų šildymo.

Propano balionų sistema bute paprastai nėra taikoma - balionus pagal normas privaloma laikyti lauke, o tai buto sąlygomis sudėtinga logistiškai. Dažniau buto dujiniam šildymui naudojami gamtiniai dujų tinklai (kur yra jungtis) arba sprendžiama per šilumos siurblį.

Kitu kampu žiūrint: jei butas yra pirmame aukšte arba atskiras vienetas su lauko siena ir galimybe artimoje žemės sklypo dalyje įrengti balionų spintą - autonominis propano šildymas tampa realiu variantu. Tokius atvejus reikia vertinti individualiai su specialistu, kuris įvertins techninius apribojimus konkrečioje vietoje.

Dujinis šildymas su balionais yra puikus sprendimas vietovėse, kur nėra dujų tinklų. Sistema veikia autonomiškai, todėl nereikia prisijungimo prie centralizuotų tinklų. Balionai laikomi lauke specialioje spintoje, o dujų tiekimas vyksta automatiškai, užtikrinant nepertraukiamą šildymą.

Kaina priklauso nuo suvartojamų dujų kiekio ir sistemos dydžio. Pradinė investicija dažniausiai yra mažesnė nei kitų šildymo sistemų, nes nereikia sudėtingų infrastruktūros sprendimų, o eksploatacija išlieka lanksti, mokama pagal sunaudotas dujas. Tai verta alternatyva tiems, kurie neturi galimybės prisijungti prie dujų tinklų - lankstus, autonominis sprendimas, leidžiantis visiškai kontroliuoti šildymą.

Balionų sistema skiriasi nuo rezervuarinės (cisternos) sistemos. Cisterna , tai stacionarus požeminis arba antžeminis talpyklas, kuris periodiškai papildomas autocisterna. Balionų sistema , tai nuo 4 iki 16 standartinių 33 kg balionų, sujungtų į bendrą kolektorių. Kiekvienas variantas turi savo logiką. Cisterna apsimoka ten, kur suvartojimas labai didelis - pramoniniams objektams, didelėms fermoms, verslo pastatams. Balionai - mažesnės apimties vartojimui, individualiems namams, sodyboms. Pasikeitimo procedūra paprastesnė: reikia tik transporto priemonės, nereikia cisternų pripylimo įrangos.

Praktiniu požiūriu šeima 130 m² name per šildymo sezoną sunaudoja 12-18 pilnų 33 kg balionų porų (priklausomai nuo namo izoliacijos ir gyventojų įpročių). Vienas balionas sveria 33 kg propano , tai maždaug 15,3 m³ dujų. Skaitiklio programa leidžia tiksliai stebėti sunaudojimą ir laiku informuoti tiekėją, kad nelieka be dujų šalto oro metu.

Kaina šiame variante susideda iš dviejų dalių: pradinės (spintos, įrangos ir montavimo) ir nuolatinės (paties propano kaina m³). Brangiausia yra propano kaina rinkoje, kuri priklauso nuo naftos produktų kainų pasaulyje. Tačiau šis svyravimas liečia visus kuro šaltinius - granules, malkas, elektros tarifus. Propano kaina Lietuvoje išlieka konkurencinga, ypač lyginant su elektra kaip pagrindiniu šilumos šaltiniu.

Sistema tinka ne tik nuolatiniam gyvenimui - sodyboms ar vasarnamio tipo objektams ji ypač patraukli, nes veikia be priežiūros ilgesnius laikotarpius, o prireikus galima tiesiog atjungti ir palikti.

Dujinis šildymas dažniausiai vertinamas dėl patogumo, švaros ir stabilios šilumos. Klientai pabrėžia, kad sistema nereikalauja daug priežiūros, o šildymo procesas yra automatizuotas.

Teigiami atsiliepimai dažniausiai susiję su:
- paprastu naudojimu
- ekonomiškumu
- patikimu veikimu

Sprendimą rinktis dujinį šildymą žmonės dažniausiai priima po to, kai išbando kitas galimybes arba paveldi neefektyvią sistemą. Pereiti prie dujinio šildymo nuo malkų - labai dažnas atvejis Dzūkijos regione. Buvę malkomis kūrenantys gyventojai pirmiausia pabrėžia vieną dalyką: laiko taupymą. Malkų pirkimas, rąstų skaldymas, sandėliavimas, kasdienė ar kas kelias dienas kūrena , tai kelios valandos per savaitę, kurios tiesiog dingsta. Dujinis katilas valdomas termostatu: kartą nustatytas režimas veikia be jokio įsikišimo.

Antras dažnai minimas aspektas - šilumos pastovumas. Malkomis kurenamuose namuose rytais, kai ugnis jau užgęsta, temperatūra smarkiai krenta. Vaikams tai ypač jaučiama. Dujinis katilas palaiko nustatytą temperatūrą tolygiai, nesvarbu, kelinta valanda ar koks oras lauke.

Ekonomikos klausimas vertinamas skirtingai. Klientai, perėję nuo centralizuoto šildymo, dažniausiai mato sumažėjusią sąskaitą - ypač jei buvęs centralizuotas šildymas buvo neefektyvus ir brangus. Klientai, perėję nuo malkų, finansiškai ne visuomet laimi, bet atsipirktis randa patogume ir laike. Klientai, perėję nuo elektrinių šildytuvų - beveik visada mato reikšmingą sąskaitų sumažėjimą.

Neigiamų atsiliepimų būna retai, tačiau jie susiję su dviem situacijomis: blogu pirminiu sistemos dimensionavimu (per silpnas katilas dideliam namui) arba naudojamu ne propanu, o mišriomis butano-propano dujomis, kurios šaltesnę žiemą garuoja prasčiau. Abu šie klausimai sprendžiami jau projektuojant sistemą ir parenkant tiekėją, kuris tiekia gryną propaną.

Dujinis šildymas veikia deginant dujas katile, kuris šildo vandenį. Šis vanduo cirkuliuoja per grindinę arba radiatorinę sistemą ir paskirsto šilumą visame būste.

Modernios sistemos leidžia automatiškai reguliuoti temperatūrą ir užtikrina efektyvų energijos panaudojimą.

Detaliau apie veikimo grandinę: propanas iš balionų teka per reduktorių, kuris mažina slėgį iki saugaus darbo lygio. Toliau dujos eina per skaitiklį - čia fiksuojamas sunaudotas tūris kubiniais metrais. Tuomet - į dujinį katilą, kur degiklis uždega dujas kontroliuojamoje kameroje. Karštieji dūmai praeina per šilumokaičio paviršių, atiduodami šilumą vandeniui. Išmetimo dujos išleidžiamos per dūmtraukį arba koaksialinę sistemą į lauką.

Kondensacinis katilas žingsniu toliau: jis panaudoja ne tik deginimo šilumą, bet ir išmetamų dūmų drėgmės kondensacijos energiją. Praktiškai tai reiškia 8-12 % didesnį efektyvumą lyginant su standartiniu katilu. Kondensaciniai katilai ypač efektyvūs, kai grąžinamo vandens temperatūra žema (grindinis šildymas), nes kondensacija vyksta intensyviau.

Vandens cirkuliacijos pusė: šildymo siurblys varo karštą vandenį per vamzdžius ir radiatorius arba grindinio šildymo kilpas. Termostatas matuoja patalpos temperatūrą ir, jai pasiekus nustatytą vertę, katilas persijungia į budėjimo režimą. Tai vadinama moduliavimu - šiuolaikiniai katilai nedieguoja visos galios, o dirba dalinėje apkrovoje, kas mažina suvartojimą.

Karšto vandens ruošimas gali būti integruotas į tą patį katlą (dujinis katilas su boileriu) arba karštas vanduo ruošiamas atskirame šildytuve. Dviejų funkcijų katilai - šildymas ir karštas vanduo - patogesni nedideliems namams, nes sumažina reikalingų įrenginių skaičių.

Svarbus saugumo elementas: šiuolaikiniai katilai turi apsauginę automatiniką - temperatūros jutiklius, slėgio daviklius ir automatinį išsijungimą avarijos atveju. Dujų detektorius patalpose papildomai stebi aplinkos orą ir signalizuoja, jei aptinkamas nuotėkis.

Dujinis šildymas apsimoka dėl savo ekonomiškumo, patogumo ir ilgaamžiškumo. Tai ypač geras pasirinkimas tiems, kurie nori stabilios šilumos be papildomos priežiūros.

Lyginant su kitais šildymo būdais, dujinis šildymas dažnai pasižymi geru kainos ir komforto santykiu.

Apsimokėjimo klausimas priklauso nuo to, ką lyginate ir ko tikitės. Pabandykime išdėstyti konkrečiai, nes bendra frazė apie ekonomiškumą nieko nesako.

Prieš tai, kol pirksite sistemą, verta suskaičiuoti: kokie yra šiuo metu jūsų šildymo kaštai per mėnesį žiemą? Jei šilumos tinklas ima 150-200 eurų per mėnesį per šaltą sezoną, o dujinis šildymas to paties ploto namui kainuotų 80-120 eurų dujomis - skirtumas yra reikšmingas. Investicija atsipirks per 3-5 metus.

Jei šiuo metu šildote malkomis ir jūsų faktinis laikas bei darbas nedokumentuojamas, finansinė nauda gali atrodyti mažesnė. Bet 30-50 valandų per sezoną, praleistų skaldant, nešiojant ir kurenant, turi savo vertę. Ypač vyresnio amžiaus gyventojams arba tiems, kurie gyvena mieste ir sodyboje lankosi tik savaitgaliais - malkinė krosnis tiesiog neveikia kaip pagrindinė sistema, ir dujos yra natūrali išeitis.

Elektros šildymas yra brangiausias iš pagrindinių variantų Lietuvoje dėl elektros tarifo aukštumo. Pereinant nuo elektros prie dujų, sutaupymas per sezoną gali siekti kelis šimtus eurų - priklausomai nuo ploto. Sistemos investicija šiuo atveju atsipirks greičiausiai.

Granulinis katilas - rimtas konkurentas kaina, tačiau reikalauja bunkeriuoto sandėliavimo, reguliaraus valymo (kartą per savaitę ar dažniau), pelenų išnešimo ir sudėtingesnės profilaktinės priežiūros. Dujinis katilas metinei priežiūrai reikalauja vieno techniko apsilankymo. Tai reiškia mažiau laiko ir mažesnę priežiūros sąskaitą ilguoju laikotarpiu.

Dujinis šildymas yra saugus, jei sistema įrengta profesionaliai ir laikomasi visų saugumo reikalavimų. Balionai laikomi lauke, todėl sumažinama rizika patalpose.

Papildomai naudojami saugumo sprendimai, tokie kaip dujų detektoriai ir automatiniai vožtuvai.

Saugumo tema dujinio šildymo kontekste dažnai keliamai neteisingų baimių, todėl verta išnagrinėti konkrečias rizikos vietas ir tai, kaip jos šalinamos praktikoje.

Propanas - sunkesnis už orą dujas. Tai reiškia, kad nuotėkio atveju jis nesisklaidys aukštyn, o kaupsis žemiau - prie grindų lygio. Būtent dėl šios priežasties balionai laikomi lauke, vėdinamoje metalinėje spintoje, o ne rūsyje ar uždarose patalpose. Lauke bet koks nuotėkis greitai išsisklaido natūraliai, nepasiekdamas pavojingos koncentracijos.

Vamzdynui nuo spintos iki katilo naudojamos aukšto slėgio GOK žarnos, atsparios UV spinduliuotei ir temperaturos pokyčiams. Jos pagamintos pagal europietiškus standartus ir sertifikuotos. Reguliatorius-reduktorius ant spintos yra pirmoji saugumo linija: jis sumažina slėgį nuo baliono darbo slėgio (~7-10 bar) iki saugaus darbo lygio katilui (~37 mbar).

Patalpose montuojamas dujų detektorius - jis reaguoja į mažiausią propano koncentraciją ore ir duoda garsini bei vizualinį signalą. Papildomai įrengiamas automatinis dujų uždarymo vožtuvas: jei detektorius aptinka nuotėkį, vožtuvas automatiškai uždaro dujų tiekimą ir reikia rankiniu būdu pašalinti priežastį, prieš vėl atidarant.

Katilas turi savo saugumo sistemą: liepsnos kontrolės jutikliai, slėgio davikliai, temperatūros ribikliai. Jei dėl kokios priežasties liepsna užgęsta, dujų tiekimas automatiškai nutraukiamas per kelias sekundes.

Statistiškai dujiniai šildymo įrenginiai yra vieni saugiausių tarp visų šilumos šaltinių, kai sistema sumontuota laikantis normų. Incidentai beveik visada siejami su savaiminio montavimo bandymais, senų žarnų nenukeitimu laiku arba detektorių nebuvimu. Profesionaliai įrengta sistema su nauja įranga , tai labai maža rizika.

Dujinio šildymo įrengimas Alytuje, Kaune, Vilniuje ir aplink vyksta keliais etapais: pirmiausia įvertinami kliento poreikiai, tuomet parenkama tinkama įranga ir atliekamas montavimas.

Specialistai įrengia dujų balionų sistemą, pajungia katilą ir užtikrina, kad visa sistema veiktų sklandžiai. Po įrengimo klientui suteikiama priežiūra ir dujų tiekimas, todėl užtikrinamas ilgalaikis patogumas.

Įrengimo procesas praktiškai atrodo taip. Pirmiausia - apžiūra ir konsultacija. Specialistas atvažiuoja į objektą, įvertina namo plotą, esamos šildymo infrastruktūros būklę, numatomą balionų spintos vietą ir atstumus. Jei klientas neturi katilo - parenkamas tinkamas modelis pagal šiluminį poreikį. Jei katilas jau yra - įvertinama, ar jis suderinamas su propano sistema (dauguma šiuolaikinių katilų yra universalūs arba perderinami iš gamtinių dujų į propaną keičiant degiklio antgalius).

Antrasis etapas - medžiagų paruošimas ir montavimas. Lauke surengiama balionų spinta - priklausomai nuo namo konfigūracijos, ji statoma prie sienos arba tvoros. Spinta turi turėti tvirtą pagrindą (betonas ar stogas) ir būti atokiau nuo langų ir durų angų. Žemė po spinta apdengta žvyrų sluoksniu, kad vanduo nesikauptų. Balionai sujungiami kolektoriais, perjungėjas Cavagna sumontuojamas abiejų grupių viduryje.

Toliau vedamas vamzdynas nuo spintos iki katilo , tai arba varis, arba nerūdijantis plienas, arba legaliai sertifikuoti lankstūs vamzdžiai prie jungčių. Patalpose montuojamas dujų detektorius ir automatinis uždarymo vožtuvas. Katilas pajungiamas, sistema patikrinama hermetizavimo testu.

Baigiamasis etapas - paleidimas ir instruktažas. Klientui paaiškinamas termostato valdymas, parodo avarinių jungiklių vietas, aptariamas balionų keitimo grafikas. Visa procedūra nuo atvažiavimo iki paleidimo paprastai trunka 1-2 darbo dienas. Alytus, Druskininkai, Lazdijai, Marijampolė, Kaunas, Vilnius - visose šiose vietovėse dirba mūsų specialistai.